Kai kūryba, dar nebuvo KŪRYBA
Nerijus
Šiame trumpame tekste žodis „kūryba“ pasirodys net keturiolika kartų. Ar tai reiškia, kad mano mintys, apie vieną madingiausių žodžių šiandienos leksikoje apriori tampa itin vertingos?
Kūryba šiandien yra persmelkusi kiekvieną gyvenimo sritį, pradedant vaikų auklėjimu (kūrybingumo skatinimas nuo kūdikystės), baigiant kūrybinių industrijų studijomis, kurios pačios savaime yra keistas ir nekūrybiškas paradoksas, kai kūrybą stengiamės suporuoti su gamyba. Tie, kurie kuria, žino, koks tas kūrybinis procesas, bet norintys to išmokti susiduria su sušventinta abstrakcija, patrauklia, bet abstrakcija.
Ir įdomiausias šioje vietoje klausimas – tai kada ta kūryba tapo KŪRYBA?
Gal, kai Vytautas su Jogaila sėdėjo prie laužo kažkur netoli Griunvaldo, valgė apskrudusį šerną užgerdami midumi ir kalbėjosi:
– Vycka, kūrybingai tu čia sugalvojai apeiti kriestininkus su savo žemaičiais.
– Kūrybingai? Čia elementari taktika…
O gal kūrybą nusižiūrėjome iš gamtos, sukūrusios pašėlusiai atkaklius dobiliukus, niekais paverčiančius idelios amerikietiškos aksominės pievelės svajonę?
Ir vienu, ir kitu atveju, po kūrybiškumu galime įžvelgti pastagas dominuoti, užgošti ir įsitvirtinti naudojantis gudrumu, įžvalgumu, patirtimi, empatija, drąsa, ryžtingumu, disciplina, analize, išradingumu ir dar daug kuo, kas padeda dominuoti ar tiesiog – išlikti… Tad svarstau, ar nebūtų tiksliau kūrybinę reklamos agentūrą pervadinti į „agentūrą, kuriančią ir siūlančią sprendimus, kurie padeda klientams augti nustelbiant konkurentus,” arba „evoliucionavimo agentūrą”, arba… siūlykit savo versiją.